Kūrybiniai atradimai "Pavasaris"

Mokiniai dalyvauja piešinių - kūrinių konkurse

 „SVEIKA IR SKANU – OBUOLIUKĄ AŠ PIEŠIU“

Darbus kūrė: Meirūnė Masilionytė, Karolis Chmeliauskas, Samanta Paberalytė, Denas Masys, Miglė Komisaraitytė, Adelė Matukaitė, Ugnė Petronytė, Austėja Ščevinskaitė, Justina Kavoliūnaitė, Lauryna Vertelkaitė, Evelina Tokorevaitė.

Piešiniai patalpinti, žiūrėti čia:
https://www.facebook.com/mokyklosvirtuvesbrolija/

Mokinių kūrybiniai sumanymai "Boružės pievoje" pagal Violetos Palčinskaitės eilėraštį "Boružės".

Samanotas miškas ūžia:

- Kam gi tau sparnai, boruže?

Be sparnų su ryto vėju

Aš keliauti nesuspėju.

Du sparneliai, du taškuoti,

Noriu skrist, o ne ropoti.

2013-06-05

Nepastebimai prabėgo ketveri metai. Buvo smalsu mokinių paklausti, ko išmoko iš mokytojos. Nesitikėjau. Nudžiugo mana širdis. Kiekvienas žingsnis, bendravimas, pasakytas žodis, veiksmas, judesys, žvilgsnis, buvo įvertintas, priimtas savaip. Džiugu, kad buvimas su mokiniais paliko jiems neišdildomą džiaugsmą.

O aš, perskaičiusi, susimąsčiau... Kokie nuostabūs ir nepakartojamai žavingi esate... Būkite laimingi, sveiki, žingeidūs...

---

KO IŠMOKAU IŠ MOKYTOJOS

Deividukas. Aiškiau skaityti, raiškiau rašyti, geriau skaičiuoti. Pagarbiai elgtis, gražiau piešti, pažinti pasaulį.

Nedas. Aš išmokau drausmės. Draugiškumo klasės draugams. Skaityti, rašyti, dainuoti, piešti. Pagarbos senam žmogui. Sportuoti, dalybos, daugybos. Būti pagarbiu mokytojai.

Deividas. Drausmės. Tvarkingumo. Švaros. Daug gražių minčių. Išmokau apie visą pasaulį daugiau. Rašyti išmokau. Skaityti išmokau. Skaičiuoti – dalinti, pridėti. Lipdyti, gražiai piešti. Piešti ant sniego. Išmokau per kūno kultūros pamoką daug pratimų. Dainuoti išmokau.

Deivis. Aš  išmokau dainuoti. Išmokau dauginti. Išmokau kurti pasakėles. Išmokau būti mandagus. Aš norėčiau dar išmokti gražiau skaityti. Išmokau dailiai rašyti skaičius. Ir niekados nenuliūdinau mokytojos. Dar išmokau pažinti gamtą. Išmokau į darbą įkelti kūrybos. Išmokau auginti gėles, būti tvarkingas.

Aleksandras. Išmokau būti pagarbus kitiems. Tiksliai atsakyti į klausimus. Būti drausmingas. Dailiai rašyti.  Gražiai karpyti. Visada šypsotis kitiems. Daug nuostabių žodžių pasakyti. Gyvenimo džiaugsmo. Ekskursijų metu ir visur elgtis kultūringai. Vis tiek tai yra pirmoji mokytoja ir aš ją ilgai prisiminsiu.

Liutauras. Aš išmokau mandagumo ir gerumo. Aš norėčiau išmokti matematikos, geriau dauginti, dalinti. Iš lietuvių kalbos geriau skaityti. Draugiškumo.

Emilis. Išmokau būti: malonus, gerbti visus, elgtis mandagiai, gerbti senuosius. Išmokau matematiką: skaičiuot, daugint, dalint, skaityti, rašyti, pažinti pasaulį.

Vidas. Skaičiuoti ir piešti.

Meida. Kartu dirbti drauge. Kartu draugauti. Išmokau gražiai piešti. Nuo pirmos klasės skaityti, rašyti. Matematikos skaičiuoti, rašyti skaičius. Išmokau gražiai piešti ant sniego.

Erika.  Kad reikia išklausyti. Išmokė piešti gražiau. Kai skaitau reikia atidžiai pastebėti skyrybos ženklus. O kai kerpam, reikia kirpti ne į pirštą, o į lapą. Kai kalba, turi vienas kalbėti, o ne visi. Ko aš noriu išmokti: Aš noriu išmokti daug geriau skaityti. Kad aš geriau rašyčiau ir be klaidų. Kad mokėčiau matematiką.

Karolina. Išmokau: Skaityti geriau. Pagarbiai elgtis. Skaičiuoti. Rašyti dailiai, aiškiai. Būti draugiška, nesimušti. Geriau skaityti, piešti. Dainuoti daineles. Lankstyti. Karpyti. Mylėti brangų žmogų. O ko dar norėčiau išmokti? Norėčiau piešti su šešėliais. Ačiū mokytoja!!

Gabrielė. Išmokau skaityti. Išmokau daugybą, ir dalybą. Išmokau gramatikos. Išmokau gražiai piešti ir rašyti. Dar norėčiau išmokti daug naujų dalykų.

Airida. Aš išmokau iš mokytojos skaityti, rašyti, skaičiuoti. Gražaus elgesio. Dirbti grupėje, dirbti vienai. Aš išmokau nebraukyti, piešti, skaičiuoti. Būti linksmai. Būti šauniai. Važinėti į keliones.

Augustina. Aš Augustina iš mokytojos išmokau draugiškumo. Patyriau džiaugsmą, meilę, šiltumą, mielumą. Ji visada mane paguodė sunkiu metu. Aš ją labai myliu. Kai apsilankiau pas mokytoją namuose, pasikalbėjome. Tikiuosi mokytoja myli mane.

2011-11-23

PROTINGOS MINTYS APIE KNYGĄ

Geras ir didelis džiaugsmas turėti knygą, bet geresnis ją skaityti.

Knyga nuo antro galo neskaitoma.

Knyga toks žemiškas ir apčiuopiamas dalykas.

Tokių daugiau didvyrių kaip Rango.

Tik Rango dėka išgyveno Purvo gyventojai. /Emilis Kazakevičius/

Knyga yra didelis ir turtingas žinių šaltinis. Ją skaitant sužinai naujų dalykų: lavinasi vaizduotė, turtingesnė tampa kalba, žmogaus vidus darosi tyresnis. Knygoje aprašytos gyvenimo istorijos ir įvykiai priverčia sumąstyti. Norisi daryti gerus darbus. Ji lyg vaikščiojanti enciklopedija. Daug skaitantys lengviau reiškia mintis, taisyklingiau rašo. /Aleksandras Krasnouchovas/

Knyga – geriausias žmogaus draugas. Ji mažam žmogučiui atveria kelią į platųjį pasaulį. Kiekvienas rašytojas rašydamas knygą įdeda į ją savo širdies dalelę. Knygos dėka galima apkeliauti pasaulį, sužinoti apie įžymius žmones.

Atrodo tai tik paprastas popieriaus lapelis, tačiau jame telpa viskas: grožis, gėris, meilė, tyrumas. Tad mylėkime knygą, gerbkime ją, tausokime kaip brangiausią turtą! /Augustina Zabukaitė/

Pasibeldė į duris knyga. Aš ją pakviečiau užeiti vidun. Ji prisistatė esanti pavadinimu „Dželsominas“. Pradėjau skaityti. Man labai patiko. Pilna netikėtų nuotykių. Dželsomino buvo skardus balsas. Nuo jo balso dužo langai, skilinėjo lentos. Ši knyga pamokanti. Reikia būti paklusniems ir draugiškiems. Perskaitęs padėjau į lentyną. Siūlau ir jums paskaityti. /Deividas Kavčinskas/

Perskaitęs visą knygą „Kodėlčiaus enciklopediją“ labai daug sužinojau. Patiko su ja bendrauti. Joje sutikau drakonus, driežus, Egiptą, Antarktidą. Bet labiausiai patiko skaityti apie mumijas. Žinias praplėčiau apie karalius, meteoritus, žaibus, banginius. Mane nustebino banginio svoris.

Sveria kaip šimtas penkiasdešimt automobilių. Sudomino gyvenimas apie pirmykščius žmones ir kokie tuo metu buvo gyvūnai. Supratau, kad mūsų gyvenimas kitoks, nei buvo tais laikais. Dabar atsirado daugybė naujovių. Aš galvoju, norint pažinti pasaulį reikia daug skaityti. /Deivis Staškevičius/

Knyga tai visų mažų ir didelių skaitytojų draugė, kuri padeda pažinti supantį pasaulį. Patirti įspūdingų nuotykių, patikėti pasakų stebuklais. Knyga tai daiktas, kurį reikia gerbti ir jos neplėšyti. Pažintinėse knygose daug informacijos apie žmoniją dominančius dalykus. Kuo daugiau skaitysi tuo daugiau žinosi. /Gabrielė Bugaitė/

Kartą susapnavau, kad man nukrito knyga „Auksarankė ir stebuklingasis išsigelbėjimas“. Ji greitai atsivertė ir aš pradėjau skaityti. Skaitant šį stebuklą, išskrido net penkios nuostabaus grožio fėjos. Vidija, greičiausiai skraidanti fėja, sukūrė švelnų vėjelį. Nuo kurio vasaros pievos ir laukai pradėjo maloniai linguoti. Ugnė, šviesos fėja, apipylė gėles saulės spinduliais. Gyvūnų fėja Meilutė džiugiai sveikinosi su paukšteliais. O vandens fėja Rasa išdykavo su linksmais varlių buožgalviais. Rožytė, sodų fėja, padėjo bitėms rasti kelią prie sultingo gėlių nektaro. Auksarankės knygą skaičiau lapą po lapo, neatitraukdama akių gvildenau sakinius. Ir viską talpinau į savo galvelę, širdį, akis, kad galėčiau patirtus džiaugsmus ilgai nešiotis. /Erika Kaluinaitė/

Vasarą nuvažiavau į kaimą pas senelius. Jie man padovanojo knygą, kuri vadinosi „Rio“. Apsidžiaugiau. Ji yra apie mėlyną paukštį. Nuo kitų paukščių skyrėsi tuo, kad nemokėjo skraidyti. Labai norėjo savo svajonę įgyvendinti. Vieną kartą jo šeima išskrido ir negrįžo. Taip ir pasiliko su savo liūdesiu... /Nedas Masys/

Knyga praturtina mano mintis. Paskaitęs pasaką sapnuoju gražius ir spalvotus sapnus. Man patinka paveikslėliai, kurie nupiešti knygose.

Knygos moko įvairių dalykų.  /Vidmantas Ivanovas/

Vieną kartą gyveno knyga. Ji mėgo žaisti. Turėjo smėlio dėžę, žaislų. Turėjo mamą, tėtį. Ėjo į mokyklą. Buvo labai laiminga ne tik ji, bet ir šeima. Knyga mylėjo savo tėvus ir šiandien eis į mokyklą. Mokykloje susitiks su mokytoja ir klasės draugais. Visi su ja žais. Pasakos įdomias istorijas. Išklausys vieni kitų patarimų. Išmoks naujų dalykų.

Knyga gavusi pakvietimą iškeliavo į svečius. Aš jos belaukiant užmigau saldžiu miegu. /Airida Deksnytė/

Vieną kartą aš, per šventas Kalėdas gavau „Kodėlčiaus enciklopediją“. Ji man įdomi. Joje aprašyta kaip drakonai išmirė. Susidomėjusi skaičiau apie Egipto faraonus.

Knyga mane supažindino su visais pasaulio įvykiais. Sužinojau daug įdomybių. Siūlau įsigyti šią knygą visiems vaikams, kurie nori surasti įdomių istorijų.

/Karolina Montvydaitė/

2011-02-27

P A V A S A R I S    IR   S M Ė L I S

Stendinis pranešimas

2010-03-30

          Pradinukai ypač mėgsta piešti, tapyti, karpyti… Teigiamų emocijų patiria kurdami netradiciškai įvairia technika. Pabandėme kūrybinius darbus ir pavasariu dvelkiančius sumanymus perteikti su smėliu.

Dž. Rodaris teigia: “Ugdyti kiekvieno kūrybiškumą ne tam, kad visi būtų menininkai, o tam, kad niekas nebūtų vergas”.

         Fantastika! Mano ketvirtokams labia patiko. Darbai puikuojasi originaliais atradimais, savita išmone, spalvine raiška. Pasigrožėkite ir jūs!

Darbo atlikimo eiga:

• Paprastu pieštuku nupiešiamas originalus piešinys.
• Apvedžiojama PVA klijais.
• Ant klijų pamažu beriamas smėlis.
• Išdžiuvus (antroji pamoka) spalvinama guašu ar akvarėle.
• Darbai įrėminami.
• Rengiama paroda.

Pradinių klasių mokytoja ekspertė

Ekaterina Vanagienė

2011-02-14

Piešiame kompiuteriu metų laikus. 2010 metų gruodis.

2010-10-25

2010-10-15

Mokinių kūrybiniai atradimai

KŪRYBOS KARALYSTĖ

2001 m.

Aš siekiu, kad gimtosios kalbos turtai būtų atverti nuo pirmųjų mokykloje gyvenimo dienų.

Jausdama mokinių kūrybines galias, puoselėju suvokimą gyvos minties ir žodžio galią. Mokau pajausti kalbą ir meniškai žodžio grožį įkūnyti poezijoje ar prozoje.

„Kelionės“ į gamtą didžiulis impulsas kūrybai. Patirtus jausmus, matytus vaizdus, išgirstus garsus, pasiūlau išreikšti įvairiais žodžių atspalviais.

Taip gimė eilėraščiai, pasakos, rašiniai.

Pradėjau nuo ketureilių. Mums pavyko. Šioje knygelėje, mieli kolegos, pateikiu pluoštelį mokinių kūrybinių darbų. Prie kiekvieno kūrinėlio pateikiama gramatinė užduotis. Ją pasiūlė patys vaikai.

Tai įdomu, neįprasta, naudinga.

Pabandykite ir jūs su savo mokinukais (Ekaterina Vanagienė).

Pienė

Dovilė Misevičiūtė, 3 klasė

Nurašyk būtojo kartinio laiko veiksmažodžius ir juos pakeisk būtuoju dažniniu laiku. Su šiais veiksmažodžiais sugalvok sakinių.

Sunegalavo Pienės ožkelė. Ji papasakojo savo pažįstamiems, kas nutiko jos mylimam gyvulėliui. Vienas iš turtingesnių ožkelės pieno pirkėjų pasisiūlė moteriai padėti. Žinoma, ponia Pienė labai apsidžiaugė, bet ir vėl jai teko nuliūsti, nes paaiškėjo, kad jos gerosios ožkelės niekas nebegali išgelbėti. Moteris labai graudžiai ją apraudojo, o sielvartaujant atėjo mintis prašyti Dievą, kad ją pačią paverstų žolele. Ne, ne visai paprasta, o pienelio lašų turinčia. Visagalis nusprendė jos prašymą išpildyti. Moters žalias apsiaustas pavirto augalo koteliu, o skepetaitė – medaus geltonumo žiedu. Padovanojo dar ir antrą galvos apdangalą – balto pūko.

Pasklido tokių gėlių laukuose ir pakelėse. Iš jų nuskintų kotelių visada rasoja baltas skystis, visai panašus į pieną.

Žmonės išrado būdą, kaip išsivirti pienių medaus. Bet tam naudoja tik pienių žiedus.

Kodėl ant eglės auga spygliai?

Julija Voitiechovičiūtė, 3 klasė

Išrašyk sakinius, kuriuose yra būdvardžių. Pratęsk pasakojimą.

Prie giraitės užaugo aukšta žaliaskarė eglė. Ji buvo labai linksma, tačiau kiek kitokia negu dabartinės eglės – neturėjo spyglių. Kartą sutemus ji uždainavo:

Naktis užslinko tamsi.

Žvaigždė sužibo šviesi.

Nušvies ji takus ir mažus takelius,

Visiems kelias taps šviesus.

O netoliese vaikščiojo ežiukas:

- Kas taip gražiai dainuoja?

Žvaigždelė atsakė:

-         Tai eglė užaugo prie girios ir džiaugiasi manimi.

-         Reikia man pas ją keliauti.

Kai ežiukas aplankė eglę, ši nė trupučio neapsidžiaugė, bet ežiuką priėmė po savo šakomis. Laikui bėgant, jie susidraugavo. Vieną dieną ežiukas išėjo ir nebegrįžo. Eglė nuliūdo ir paprašė miško valdovo:

-         O valdove, noriu turėti tai, kas man primintų ežiuką.

Valdovas padovanojo jai spyglius, panašius į ežio dyglius. Štai kodėl eglė – spygliuotis medis.

Debesijoje

Julija Voitiechovičiūtė, 2 klasė

Išrašyk daiktavardžius. Parašyk, į kuriuos klausimus jie atsako.

Buvo niūri diena – lijo ir lijo. Bet saulutei pagailo vaikučių, kurie taip norėjo žaisti kieme. Ji apšvietė žemę savo spindulėliais. Nieko nelaukdami, Pramaniūga ir Pramaniūgas – sesutė su broliuku – išbėgo į lauką po balutes pabraidyti. Jie nustebo, pamatę dangaus pakraštyje labai spalvingą juostą. Vaikai pasileido bėgti į tą pusę ir nesustojo tol, kol savo kojomis neatsistojo ant to stebuklingojo tako.

Apsidžiaugę tokia laime, pradėjo vaivorykštės taku keliauti. Ėjo valandą ar dar ilgiau, kol pagaliau priėjo debesėlių minkštus vartus. Nepuolė jų stumti, o tik mandagiai pasibeldė. Vartus jiems į Debesiją atvėrė tų erdvių valdovas. Jis įleido svečius į labai jaukią putlią šalį. Mažieji keliautojai visą dieną šėlo ant debesėlių. Vakare jie nusileido namo.

Varlė ir gandras

Sandra Pastarnokaitė, 3 klasė

Perskaityk. Išrašyk patį ilgiausią sakinį. Pabrauk veiksnį ir tarinį.

Kartą gandras pasigavo varles. Jis iš karto pajuto, kaip varlė dreba ir alpsta iš baimės. Ji, norėdama išsigelbėti, pradėjo gandrą girti:

-Gandružis, raudonsnapis, baltasis, gražusis, ilgakojis. Tau reikia būti karaliumi. Kva! Kva! Kva!

Bet gandras, nenorėdamas paleisti savo aukos, tyli ir nieko nesako. O varlė jį vėl giria ir giria.  Tik šįkart kitais žodžiais ir tą pačią akimirką, kai varlė tarė pirmą žodį, gandras išsižiojo ir paleido varlę. Ji nuplaukė, o gandras liko be pietų.

Lašas

Greta Urbonaitė, 2 klasė

Išrašyk sakinius, kuriuose yra  būdvardžių. Pabrauk veiksnį ir tarinį.

Mūsų jaukioje klasėje apsigyveno daug lašų, vienas už kitą gražesnių. Skyrėsi jie ir savo vardais. Mano lašas vadinosi Rasa. Buvo jis mėlynas su žalia kepure ir geltonais bateliais.

Saulėtą dieną vanduo garuoja, ir tie jo debesėliai kyla aukštyn į dangų. Kai tų garų susikaupia daug, pradeda lyti. Tada į žemę krinta dideli ir maži lašeliai. Žemėje iš jų susidaro balučių, kuriose vaikai labai mėgsta braidyti. Gražiausi lašeliai yra tie, kuriuos nupiešia vaikai. Jie įvairiausių spalvų ir dydžių, visi linksmi.

Mes juos nupiešėme popieriuje, iškirpome ir pakabinome ant siūlelių.

Obuolys

Aurimas Vasiliauskas, 2 klasė

Iš spalvoto popieriaus iškirpk didelį obuolį. Nurašyk sūnelio žodžius. Užrašyk mįslę apie obuolį. Surenk parodėlę.

Kartą sūnelis ir tėvelis išėjo į turgų. Jie nusipirko mažą obelaitę. Bėgo metai. Obelaitė augo ir sulaukė šešerių metų. Ji užaugo tokia didelė, kad vos nesiekė dangaus. Sūnelis su tėveliu nuėjo į sodą, kur augo obelis. Sūnelis sako:

-         Tėveli, šis obuolys spindi kaip saulė.

Tėvelis obuolį švelniai nuraškė ir padėjo į gražiausių obuolių lentyną.

Mano vaikystė

Dovilė Misevičiūtė, 3 klasė

Išrašyk priešdėlinius veiksmažodžius. Pažymėk sutartiniu ženklu. Papasakok, ką prisimeni iš savo vaikystės.

Kai aš gimiau, žemę saugojo mėnulis. Kai atmerkiau akis, jos pamatė palatą, kurioje aš savo balseliu pasveikinau mamą. Po kelių dienų mama ir tėvelis parsivežė mane į namus ir su meile globojo.

Paaugusi pradėjau domėtis, kas tai yra gyvenimas. Išgirsdavau paaiškinimus, kad jis gražus, įspūdingas ir kartais niūrus.

Kai man suėjo septyneri, buvo metas eiti į mokyklą. Per rugsėjo pirmąją širdelė suvirpėjo. Vėliau aš ir mano klasės draugai išmokome skaityti, rašyti ir net skaičiuoti. Kitą rudenį didžiavausi esanti antrokė. Reikėjo mokytis daugybos, taisyklingos rašybos ir sklandaus skaitymo. Be savo mielosios mokytojos paiškinimų daug ko neįstengčiau padaryti.

Gražioji pieva

Sandra Pastarnokaitė, 3 klasė

Nurašyk rašinio pradžią ir pratęsk jį. Panaudok kuo daugiau būdvardžių.

Šiltą vasaros dieną žaidžiau su broliu ir draugėmis slėpynių. Atsiguliau aukštoje žolėje, o čia pilna stebuklų: ant žolių viršūnių kabėjo mažučiai skaidrūs vandens lašeliai, panašūs į krištolą, per mane  šokinėjo žiogai, svirpliai ir net mažos varlytės...

Tvenkinio svečias

Dovilė  Misevičiūtė, 2 klasė

 Nupiešk tvenkinio svečią, kad tiktų Gražuolio vardas.

Rytą mama liepė skubiai bėgti prie tvenkinio, nes ten esąs svečias. Ir iš tikrųjų pamačiau narą nuostabiu snapu, gražiomis ausytėmis ir raudona galvyte. Po kaklu jam baltavo šalikėlis. O kaip jis nardė!

Kai eidavau maudytis, man pasinėrus, jis irgi darydavo tą patį. Tačiau panėręs viename tvenkinio gale, išnirdavo kitame...Išrinkau jam Gražuolio vardą.

Paika ožkytė

Vilma Laurinavičiūtė, 3 klasė

Išrašyk žodžius, kuriuose yra dvigarsių. Kokių dvigarsių neradai?

Katrą iš mažo kaimelio  pabėgo balta ožkytė su smailiais rageliais. Močiutė skynė sode geltonus obuolius ir pamatė savo ožkytę šokant per žalią tvorą. Senoji ėmė šaukti:

-         Nebėk toli, mano ožkyte!

-    Nusibodo tavęs klausyti! – atšovė paika ožkytė ir nubėgo į mišką. O tame miške gyveno pilkas vilkas. Pamatęs smailiaragę, puolė ją vytis. Ožkytė bėgo kiek kojos nešė, nusilaužė ragelį, visa išsipurvino. Išsigandusi parskuodė tiesiai pas močiutę.

-         Vaje, vaje, į ką tu pavirtai! – lingavo galvą senoji.

Ožkytei buvo gėda ir liūdna, kad ji neklausė savo močiutės. Neklaužada prisižadėjo, jog visada bus paklusni ir gera.

Neregėtoji paukštė (pasakaitė)

Ekaterina Vanagienė

Perskaityk. Parašyk glaustą atpasakojimą. Nupiešk savo svajonių paukštę.

Sena geraširdė burtininkė, sėdėdama ant mažo suolelio, visą laiką tapė paveikslus ir dovanojo juos praeiviams. Šie jos kūrinėliai buvo nepaprasti: vieniems žmonėms teikė viltį, kitiems – džiaugsmą, tretiems – sveikatą. Tokia dovana kiekvienas likdavo patenkintas.

Neištvėrė piktoji burtininkė, kad anoji negaili žmonėms gėrio, ir pasivertė paukšte. Tada skrisdama pro piešėją metė savo plunksną į jos dažus ir šie išbluko.

Nuo tada labai šalta ir nyku tapo visame tame krašte, žmonės ne tik  liūdėjo, bet ir vienas ant kito labai niršo. Visų nuostabai tuo metu iš kažkur atsirado neregėta paukštė, nepabūgusi nei speigų, nei aštrių vėjų. Per patį didžiausią piktosios burtininkės įniršį ją priglaudė ąžuolo drevė. Čia ji pailsėjo, sustiprėjo ir vieną dieną išskrido pamiklinti sparnų. Tada ji pabeldė snapu ir į gerosios burtininkės duris. Ir įvyko stebuklas: nutilo vėjai, pažvelgė į žemę saulutė ir visa, kas gyva, pabudo, sukilo, sužaliavo.

Geroji burtininkė irgi išsilaisvino iš ją sukausčiusio stingulio, vėl tapė ir dovanojo praeiviams paveikslus, o su jais – ir gerumą jiems. O piktąją burtininkę mažai kas ir beprisiminė. Dabar ji kentėjo: paukšte pasivertusiai labai skaudėjo spalvas nušlavusį sparną.

Ak, tie vėžiai

Julija Voitiechovičiūtė, 3 klasė

Perskaityk neregėtą nuotykį. Išrašyk žodžius, kuriuose yra dvibalsių. Vieno neradai. Sugalvok su juo dešimt žodžių.

Ankstų rytą, kai dar visas miestas miegojo, du broliukai išėjo pavėžiauti, nes norėjo nustebintį tėtį. Jie vėžių prigaudė labai daug.

-         Dar vieną sugavau! Jau tūkstantis!

Jie labai tyliai ėjo namo. Vienas berniukas tarė:

-         Na ir nustebs tėtis!

Tėvelis dar kietai miegojo.

-         Knrr...

Kitas irgi prabilo:

-         Reikia juos sudėti į pintinę ir pastatyti prie tėvelio lovos.

-   Tai aiktels pabudęs ir pamatęs mano vėžius, - tarė vienas iš brolių. Kol tėtis miegojo, vėžiai išropojo iš pintinės. Kai jis atsikėlė, vienas vėžys jam buvo įsikabinęs į koją. Tėvelis išsigandęs sušuko:

-   Oi, oi! Kur replės?

Kai tėtis nuėmė vėžį nuo kojos, mama visus vėžius sudėjo į puodą ir išvirė. Šeimai buvo labai skanu. Ak, tie vėžiai!

Nuotraukų albumas

Julija Voitiechovičiūtė, 2 klasė

Perskaitei „Nuotraukų albumas“. Atsineški  savo nuotraukas ir pasidžiauki su draugais.

Mano namuose pats seniausias išlikęs daiktas – nuotraukų albumas. Jame gausybė mano mamos vaikystės akimirkų, kurios įamžintos nuotraukose. Štai mamytė dar vystykluose... Jos krikštynos...O čia ji šeštoje klasėje. Yra ir liūdnų akimirkų – mamos senelio laidotuvės...Visų liūdni veidai...Štai ji jau didelė ir vaikšto takeliais su draugėmis.

Albume ne tik mamos nuotraukos, čia visa mūsų šeima. Šiam akimirkų šaltiniui trisdešimt keturi metai. Miela prisėsti, pažiūrėti, kokia mano mama buvo vaikystėje.

Rytas mūsų kieme

Dovilė Misevičiūtė, 3 klasė

Atidžiai perskaityk. Nupiešk piešinį „Rytas mūsų kieme“, kuriame puikuotųsi visi veikėjai. Išrašyk pamėgdžiojimus.

Kartą atsibudau anksti ryte. Atsikėliau, žiūriu pro langą, girdžiu čiulba paukšteliai. Saulutė pakilusi aukštai ne tik švietė, bet ir šildė. Kieme sukiojosi pulkas vištų, o šalia jų išdidžiai vaikščiojo gaidys. Neilgai trukus jis pragydo:

-         Kakariekūūū! Kakariekūūū!

Iš būdos išlindo ir Margiukas. Jis tuo metu lojo:

-         Au, au, au! Au, au, au!

Jį turbūt pažadino gaidys, kuris plyšojo netoli jo. Prie namo saulės atokaitoje kaitinosi Murkis. Jam labai patiko saulutė. Tvarte pasigirdo:

-         Mū, mū, mū! Mū, mū, mū!

Tai mūsų karvytė Žalmargytė. Iš guolio pakilo ir paršiukai. Mūsų paršiukai labai gražūs. Vienas vias juodas, o kitas su juodomis dėmėmis. Jų ausytės nulinkusios, o snukučiai riesti. Jie irgi norėjo pusryčių. Štai toks smagus rytas mūsų kieme.

Miške

Julija Voitiechovičiūtė, 2 klasė

Nurašyk esamojo laiko veiksmažodžius. Su jais sukurk įdomų pasakojimą.

Rudenį miške lapai žaidžia savo žaidimus. Vienas kitą gaudo, sukasi rateliu, šoka savo šokį – kiekvienas vis kitaip. Bet vis vien labai gražiai. Šoka tarsi atrodytų, kad tai įvairiomis spalvomis žaižaruojanti vaivorykštė. Lapai pašoka savo šokį ir nusileidžia ant žemės. Kai kurie  ilgai šoka, o kiti kelias sekundes pasidžiaugia ore. Viskas priklauso nuo vėjo, kuris kartais trumpai užpučia, kartais ilgai šėlsta.

Lapai yra įvairiausių spalvų. Vieni lyg iš aukso nulieti, antri iš smaragdo. Kartais aš renku lapus. Juos džiovinu.

Siuvėjas

Dovilė Misevičiūtė, 4 klasė

Išrink iš teksto daiktavardžius. Sutartiniais ženklais pažymėk šaknį, priesagą.

Gyveno keliaujantis siuvėjas. Jis eidavo per žmones ir siūdavo. Kartą jis darbavosi pas vieną šeimininkę. Vakare susidėjo visus savo daiktus į maišelį ir atsigulė. O tuose namuose buvo labai daug pelių. Kai siuvėjas užmigo, pelės išlindo iš urvelių ir pragraužė jo maišelį, bet nieko gero neradusios sulindo atgal.

Siuvėjas pabudęs iškeliavo į kitą miestą. Jam bekeliaujant per Vilnių iškrito žirklės, išriedėjo kamuoliukas su adatomis. Einant per Panevėžį, iškrito visi smulkūs siūliukai. Šiauliuose prapuolė ir brėžiniai. Telšiuose jis pametė centimetrą ir antpirštį. Nieko neliko maiše, o jis to net nepajuto. Tik Klaipėdoje, kai nuėjo į darbo vietą, šeimininkė jo paklausė:

-         Na, siuvėjau, tai su kuo tu dirbsi? Reikėjo atsinešti ir įrankius.

-         O ne, nejaugi aš juos pamečiau?

-         Lauk iš čia! Man tokių siuvėjų nereikia! – sušuko šeimininkė.

Vargšas išvytasis atsisėdo lauke ant akmens ir gailiai pravirko. Išgirdo jį Dievas ir padovanojo naujus siuvimo įrankius.

Apsidžiaugė žmogelis. Nuoširdžiai padėkojo Dievuliui. O netrukus įsidarbino pas pačią turtingiausią to miesto ponią ir siuvo pačias gražiausias sukneles. Visas miestas jai pavydėjo tokio siuvėjo.

Žibutės

Vita Stonikutė, 3 klasė

Išrašyk daiktavardžius. Pažymėk galūnes. Sukurk panašią pasakaitę apie gėlę snieguolę.

Prie miško stovėjo namelis. Jame gyveno mergaitė. Jos tėveliai buvo mirę. Nutirpus sniegui, mergaitė ėjo ieškoti gėlių. Beeidama gilyn į mišką sutiko senutę. Ši nešėsi sunkų ryšulėlį ir paprašė mergaitės padėti. Mergaitė ryšulėlį nunešė ten, kur senolė gyvena. Pastaroji paklausė:

- Kuo tau atsilyginti?

- Norėčiau pavirsti miško gėlyte.

Senutė paėmė iš ryšulėlio burtų lazdelę ir mergaitę pavertė žibute. Nuo to laiko pavasarį miške pražysta žibutės.

Jei aš būčiau paukštis

Aurimas Vasiliauskas, 3 klasė

Parašyk rašinėlį „Jei aš būčiau paukštis“. Pavartok tikrinius daiktavardžius, kuriuos rasi perskaitęs draugų pasakojimus.

Jeigu būčiau paukštis, pirmiausia aplėkčiau savo rajoną. Pradėčiau nuo Lėvens upės, nutūpčiau ant Palėvenės bažnyčios kryžiaus, o tada – į savo mokyklą. Čia apsižvalgęs perskrisčiau parką, apžiūrėčiau dvarą, sodus. Aplankyčiau ir Kupiškio bažnyčią, marias. O tada – namo miegoti ir svajoti apie rytdienos kelionę.

Paulius Norvaišas, 3 klasė

Norėčiaus būti gandras. Vasarai baigiantis, su draugais treniruočiausi melsvoje padangėje ir ruosčiausi į pietus. Skristume per Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, kol pasiektume Afriką. Žinoma, pakeliui aplankytume seniausias pilis, gražiausias vietas.

Devyni broliai ir sesuo

(pasakos motyvais)

Julija Voitiechovičiūtė

Raiškiai perskaityk. Išrašyk sakinius su kreipiniais. Pasek pasaką draugams, artimiesiems.

 Seniai seniai mažoje pirkelėje, miško glūdumoje, gyveno devyni broliai ir sesuo. Sesuo susirado vyrą ir nukilo į tolimą kraštą. Bet pirkelė ir broliai jai nėjo iš galvos ir ji panūdo aplankyti vaikystės šalį. Pašauna į krosnį devynis pyragus – po vieną kiekvienam broliui. Paskui ima verpstę ir kuodelį linų ir nuaudžia kiekvienam po marškinius. Užsimeta ryšulį ant pečių ir leidžiasi kelionėn. Gūdžioje girioje pasitinka nelabasis, devyngalvis velnias.

-         Devynių brolių sesele, devynių brolių sesele, aš tave suėsiu!

Vargšė persigandusi iš pradžių sviedžia jam pyragus. Velniui tai menkas valgymas: devynios galvos kaipmat nuryja devynias bandas, ir nelabasis vėl šaukia:

-         Devynių brolių sesele, devynių brolių sesele, aš tave suėsiu!

Bėdulė sviedžia jam verpstę ir linus, devynios galvos sugurkia viską ir velnias vėl riaumoja:

-         Eikš ir tave prarysiu!

Jis praryja arklį ir jau griebs vežimą. Sesuo įsiropščia į ąžuolą ir drebėdama sėdi ant šakos. Mato danguje skraidantį paukštį. Ir jo prašo:

-   Paukšteli, gandreli, pagelbėk bėdoje. Tuoj slibinas mane suės.

-   Aš pažįstu tokią burtininkę. Gal ji tau pagelbės.

Paukštis išskrido ir sugrįžo su burtininke. Burtininkė sako:

-         Kol devyngalvis tavęs nepasiekė tu atsisėsk ant nulaužtos medžio šakos ir tark ABRA KADABRA. Tada šaka pakils ir tave nuskraidins pas brolius. Mergaitė taip ir padarė.