Bendraminčiams

 ...Negalima mažo žmogaus dvasinio pasaulio apriboti tik mokymusi.  Jeigu mes sieksime to, kad visas sielos galias pasiglemžtų pamokos,  jo gyvenimas bus nepakeliamas. 

 

 Jis turi būti ne tik mokiniu, bet pirmiausia žmogumi su įvairiausiais  interesais, poreikiais, siekiais.

  

Suchomlinskis


 

2011-04-27

MOTINOS ŠYPSENA

 (Legenda)

 

Vieną kartą Dievas pasišaukė pas save tris angelus ir tarė: -Skriskite žemėn ir raskite patį gražiausią dalyką. Radę atneškite man parodyti, kad galėčiau savo kūrybos vaisium pasidžiaugti. Gavę įsakymą, angelai išskrido. Ilgai skraidė po pačias gražiausias žemės vietas. Daug gražių dalykų matė, ir buvo labai sunku patį gražiausią išrinkti. Pirmasis angelas pavargęs anksti nuėjo miegoti. Rytą pabudęs skrido virš didelės žydinčios pievos. Saulė buvo vos tik patekėjusi. Rasos lašeliai blizgėjo vaivorykštės spalvomis. Angelas sustojo ir ilgai grožėjosi šiuo vaizdu. Iš tikrųjų, kas galėtų būti gražesnio už šį rasos lašelį. Atsargiai paėmė vieną lašelį ir nuskrido į dangų. Juo arčiau dangaus, juo lašelis mažėjo. Kai atsirado pas Dievo sostą, rasos lašelis buvo išnykęs – išgaravęs. Jis viską papasakojo Dievui ir labai atsiprašė už nepavykusią kelionę. Antrasis angelas, visur apskraidęs, sustojo prie gėlių. Kas gali būti gražesnio už gėles! Tik lieka pasirinkti pačią gražiausią. O tai padaryti nelengva. Pagaliau nusprendė, kad visų gėlių karalienė bus rožė. Parinkęs gražiausią nuskynė ir nuskrido į dangų. Linksmas susitiko Dievą. Ištraukė iš po balto rūbo raudoną rožę. O nelaimė! Žiedo lapeliai nuvytę, pajuodavę. Nusiminė ir antrasis angelas po didelio nepasisekimo. Dabar Dievas nekantriai laukė trečiojo angelo. Nelengva buvo ir trečiajam išsirinkti ką nors gražiausio. Pavargęs nusileido vienoje pievoje prie upelio. Ten žaidė mamytė su savo maža dukrele. Jos abi buvo labai linksmos ir laimingos. Angelas stebėjo motinos veidą. Juo ilgiau žiūrėjo, juo jis atrodė gražesnis, žavesnis. Jos meilė dukrelei buvo begalinė, ir toji laimė, kaip šviesi saulė, spindėjo jos gražiame veide. Ilgiau nelaukė angelas, paėmė motinos šypseną ir nuskrido į dangų. Jo laukė Dievas ir abu angelai. Kai pasirodė danguje trečiasis angelas ir atidavė Dievui motinos šypseną, Dievas labai apsidžiaugė: -Ačiū, gerasis angele, Tu radai patį gražiausią dalyką, koks tik gali būti žemėje. Motinos meilė neišgaruoja, kaip rasos lašas, nenuvysta, kaip gėlės žiedas. Jos nepakanda nei žiemos šaltis; jos nesunaikina nei stipri audra; jos nesudegina nei karšti spinduliai. Ji visada tokia pat, kol plaka krūtinėje jos širdis! – baigė Dievas.

2010-09-25 

 

Pasvalio rajono laikraštis "Darbas" apie svetainę

2010-09-19

 

TEIGIAMOS EMOCIJOS

 

Mokiniams išsiskirsčius malonu pasėdėti klasėje, pamąstyti, kaip prabėgo diena. Džiaugiuosi, kad galiu vesti savo mokinukus mokslų labirintais, nevaržomai pasinerti į kūrybos sūkurį. Man svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir suteikti mokymosi džiaugsmą.

Mokiniams patinka mokytis, kai vyrauja bendradarbiavimo atmosfera. Mokymosi džiaugsmą lemia diena, sutinkama su šypsena. Įžengusi į klasę pasisveikinu dainuodama: „Kamuoliukas ritas, ritas, o antrokams labas rytas“. Jei pasisveikinimas linksmas, visi linki vieni kitiems geros dienos, atitinkama spalva (spalvotomis lipniomis juostelėmis) pavaizduoja savo nuotaiką. Jei nuotaika niūri, kalbinu toliau: “Kaip gyvena šiandien Tomas ir visi visi vaikai?“ Malonu išgirsti: „Ačiū, ačiū Jums labai. Rodos, kad visiems gerai“.

O ryto ratas...Nuostabus atradimas išreikšti save. Mokiniai (po du) pristato naujienas, būsimus įvykius, staigmenas.

Didžiausias džiaugsmas – gėrio ir grožio kruopelytės. Veikiame netradiciškai, iš anksto nepasirengę. Sėdime ant kalno ir nagrinėjame kūrinį. Parke matuojame medžių kamienus. Kuriame legendas, padavimus apie čia stūksantį didžiulį akmenį. Pasiklausę paukščių giesmių, Lėvens šniokštimo, prisimename M. K. Čiurlionio muziką.

Klausimų – atsakymų būdu skatinu greičiau pritaikyti turimas žinias. Pavyzdžiui, klausiu: „Dovilė perskaitė 11 knygų, o Agnė 6 mažiau. Kiek knygų perskaitė Agnė?“ Mokinių atsakymai netiesiogiai, užšifruoti:

Julija. Seniau tai buvo geriausias pažymys.

Aurimas. Tiek žodyje „matematika“ skiemenų.

Dovilė. Viena savaitė be poilsio dienų.

Paprastai mokinys tikisi sėkmės. Nesėkmė žlugdo darbą ir slopina entuziazmą. Kartu ieškome, gerais darbais puošiame save ir kitus. Mokomės suprasti, kad nesimokydami, nedirbdami gerų vaisių nesulauksime. Stengiuosi ne įsakinėti, o būti patarėja.

Klasę puošia vaikų kūryba: karpiniai, piešiniai, rašiniai, įvairūs paveikslai, susiję su matematika, gamta. Nejučia gimsta vaizdingi posakiai, sakiniai, eiliuoti posmai. Ir pamoka virsta pasaka. Taip gimė knygelės „Kūrybos karalystėje“, „Karpyti stebuklai“ (patirtimi pasidalyta su rajono pradinio ugdymo mokytojomis).

Dažnai įvairias temas gvildename su muzika. Muzika skamba ir per pertraukas, vaikai dainuoja, šoka. Muzikinį foną taip pat naudoju per dailės, darbelių, pasaulio pažinimo, kūno kultūros pamokas, kai norima kažką imituoti, sukurti, pailsėti.

Vaikai bendrauja grupelėmis, poromis, pasitelkdami „minčių lietų“. Tarpusavio pagalba, dialogai, muzikinis duetas, kryžiažodžiai, „Ryto ratas“, interviu, „Papasakok man“, pasirodymai, drama, aktyvinantys žaidimai – visa tai skatina smalsumą, žadina norą eiti pažinimo keliu.

 

Ekaterina Vanagienė

Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė


[ „Informacinio leidinio“ priedas „Mano metodas" Vilnius, 2002 03 06 Nr.3]