„Vartau klasės albumą – mūsų dienoraštį. 1993 m. rugsėjo 1-oji. Prieš akis atgyja pirmieji susitikimai su tėvais ir būsimaisiais mokinukais...

Mūsų vaikai...Kokie išmintingi ir šviesūs po saulėtu dangum, pasaulio medžiu...

Ir nežinai, kokia laimė, graži akimirka aplankys, kai dirbi neįspausta į rėmus...

Neužpūskime trijų neužgesinamų liepsnelių: Tiesos, Gėrio, Grožio...“ Mano nerimo dienos (iš klasės mokytojo dienoraščio). Kupiškėnų mintys, 1996 m. gegužės 15 d.

O šiandien su džiaugsmu sakau: „Po daugel metų Mūsų bendravimas neišblėso. Ir kiekvienas iš jūsų apsigyvenote mano mintyse, gražiuosiuose įsimintinų prisiminimų verpetuose. Dėkui, kad buvote kartu. Dar kartą pavartykite albumą ir sušilkite maloniais išgyvenimais“.

Jūsų mokytoja